Jūs esate čia

Senieji amatai

Latvijoje išlikusios senos tradicijos ir amatai. Čia netrūksta istorijos entuziastų, kurių pomėgis – eksperimentinė archeologija. Progą išbandyti senuosius amatus turi ir Latvijos svečiai. Jie gali pabandyti išsikalti papuošalą, susimalti grūdus ant akmens, susipinti kėdę arba išsikepti duoną taip, kaip tai buvo daroma prieš kelis šimtmečius.

Pasigaminti pačiam suvenyrą iš Latvijos ir išbandyti kurį nors iš senųjų amatų labai įdomu!

Galimybė išmokti senųjų amatų 

Daug lėšų tai nepareikalaus, tačiau suteiks įdomios patirties ir naujų įspūdžių. Kone kiekvienas muziejus siūlo aktyvių užsiėmimų. Daugybė Latvijos tradicinių amatų meistrų savo paslapčių ir senųjų amatų mielai pamoko ir kitus. Pavyzdžiai, Rygoje esančiame Etnografiniame buities muziejuje po atviru dangumi kasdien sutiksite amatininkų, dirbančių kalvėje arba pagal senas tradicijas statančių ir restauruojančių pastatus.

Paprastai savaitgaliais vykstančiomis teminėmis dienomis muziejus kitur dirbančius meistrus kviečia čia parodyti savo sugebėjimus.

Tačiau didžiausias kasmetinis renginys, kuriame dalyvauja geriausi Latvijos amatininkystės meistrai – tautos taikomojo meno mugė. Šis įspūdingas amatininkystės festivalis vyksta pirmąjį birželio šeštadienį ir sekmadienį. Latvijos kultūros gyvenime jis yra vienas svarbiausių ir didžiausių renginių, kasmet džiuginantis dešimtis tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio. O amatininkams tai yra šventė, kuriai ruošiamasi ištisus metus.

Etnografinio buities muziejaus po atviru dangumi organizuojamoje mugėje dalyvauja tik geriausi Latvijos amatininkai. 2010 m. rugsėjo 12 d. šiame muziejuje vyko Senųjų amatų diena, kurioje lankytojai turėjo progą pasimokyti senųjų amatų iš audėjų, verpėjų, tošies pynėjų, alavo liejikų, išmokti kalti lankus ant statinės, taip pat pasimokyti iš odos apdirbimo, papuošalų meistrų, žolininkių ar gintaro apdirbėjų. Rugpjūčio 8 d. vyko rankdarbininkių diena, rugpjūčio 15 d.  – pynėjų bei medienos apdirbėjų diena, rugpjūčio 22 d. – Rygos kalvių diena, rugsėjo 19 d. muziejuje buvo švenčiamas rudens lygiadienis, spalio 10 d. vyko bulvių šventės, o lapkričio 7 d. vyko šventės belaukiant Martyno arba Ožio dienos.

Į dirbtuves!

Šaunių įspūdžių galima patirti įvairiuose Latvijos miestuose vasarą organizuojamose šventėse ir folkloro renginiuose. Turėsite puikią progą išbandyti senuosius amatus ir jų pasimokyti apsilankę meistrų dirbtuvėse. Nuo 2009 m. Latvijoje veikia Tradicinių amatų mokykla, kurioje Latvijos nematerialiojo kultūros paveldo valstybinė agentūra organizuoja amatų mokymus. Vadovaujant patyrusiam meistrui, savaitgaliais lankytojai turi galimybę skobti medinius šaukštus, lieti žvakes, žiesti molio puodus ir net bandyti nusikalti sagę. Į šiuos renginius įsitraukia ir vietiniai gyventojai, ir valstybės tarnautojai, ir turistai. Apie tai, kada ir kur vyks kiti amatų mokyklos užsiėmimai, galite sužinoti internetiniame agentūros puslapyje.

Pačiam žiesti molinius puodus, išmokti kalvio amato arba gaminti muzikos instrumentus galima keliaujant po Latgalą. Išsamesnės informacijos apie meistrus, kurie gali mokyti amatų latvių, rusų ir vokiečių kalbomis ieškokite čia.

Grūdų malimas ir duonos kepimas

Išbandyti senus IX ir X a. amatus galite, jei kurio nors miesto šventėje, folkloro arba viduramžių festivalyje dalyvauja „Senās vides darbnīca” („Senosios aplinkos dirbtuvės“). Į šią grupę susibūrė entuziastai, kurių pomėgis – eksperimentinė archeologija. Vieną kitą senovinį amatą, pvz., miltų malimą akmenimis, senoviškos duonos kepimą, audimą staklėmis arba keramikos gaminimą nenaudojant žiedžiamojo rato, senųjų drabužių ar papuošalų kūrimą, jie leidžia išbandyti visiems besidomintiems. Pabandyti iškalti seną papuošalą ar Livonijos monetą galima pas papuošalų meistrą Daumantą Kalninį Cėsių muziejuje veikiančioje eksperimentinės archeologijos laboratorijoje. Su kai kuriais senųjų amatų meistrais galima susipažinti tarpininkaujant galerijai „Etnostils” („Etnostilius”).

Bitės ir pirtis

Talsų rajone įkurtame Laumų gamtos parkeįrengtas vienintelis Baltijos šalyse Bičių takas, kuriuo eidami lankytojai gali įsigilinti į bitės gyvenimą. Smalsuoliai gali užsidėti bitininko kostiumus ir stebėti, kaip avilyje vyksta bičių gyvenimas, arba išbandyti senuosius bitininkų papročius ir tradicinį lipimą į medį pasitelkus seną bitininkų įrenginį – geinį. Lygatnėje esančiame Vienkoču parketurėsite progą ne tik mėgautis gamtos ramybe, išsivanoti pirtyje, bet ir pabandyti pasigaminti kokį nors skobtinį gaminį arba dalyvauti kuriant skulptūrą. Taip pat galite išsiskobti šį tą atminimui. O viešėdami netoli Valmieros Vaidavoje įsikūrusiame Lejasbregžųkėdžių muziejuje turėsite progą pasimokyti tradicinio to krašto kėdžių pynimo.

Pastarinio muziejuje(„Pastariņa muzejs”) netoli Tukumo kiekvieną pavasarį lankytojai gali prisidėti prie pinučių arba kitokios tvoros statymo. Jie gali kepti duoną – formuoti kepaliukus ir ragauti patį kepinį. Taip pat yra galimybė senomis rankinėmis girnomis susimalti miltų. Gruodį čia kepami sklandraušiai – bulvių ir morkų įdaru pildyti ruginiai pyragaičiai. Muziejuje galima pamatyti kaip verpiama, mušamas sviestas, taip pat siūloma išbandyti kitus senuosiuos  kaimo darbus.

Duonos kepimas

AgluonosDuonos muziejuje („Maizes muzejs”) galima pamatyti senųjų buities reikmenų ir padirbėti rankinėmis girnomis, sėtuvėmis bei grūstuvėmis. Tradicinį senovišką šiaurės Kuržemės patiekalą sklandraušius galima išsikeptibiologiniame ūkyje „Ūšiai” (Kolkas ragas). Babytėje netoli Rygos įsikūrusioje „Lāču maizes” („Lokių duonos”) kepykloje galima sužinoti tikros latviškos ruginės duonos kepimo paslapčių ir kiekvienam išsikepti po nedidelį kepaliuką. Pagal senas tradicijas duona čia rauginama mediniuose duonkubiliuose ir medine liže pašaunama į malkomis iškūrentą krosnį. Čia iš duonos atsiradimo paslapties niekas nedaro. Duonos kepimo subtilybių taip pat galima sužinoti Aknystės Sėlių namuose, kur tešla užmaišoma su šaltinio vandeniu.

Keramika ir krepšių pynimas

Keramiko amatą galima išbandyti keliose puodžių dirbtuvėse. Vienoje jų šeimininkauja Olga ir Voldemaras Voguliai. Svečiams siūloma nužiesti puoduką ant puodžiaus staklių, išgraviruoti savo vardą ir sugrįžti čia po to, kai jų kūriniai bus išdegti krosnyje. Keramikai supažindina su puodininkystės istorija ir vaišina skaniomis žolelių arbatomis. Galimybė kiekvienam pasigaminti švilpuką ir pasimokytižiesti indus yra garsiose Ušpelių keramikos dirbtuvėse Rėzeknės apylinkėje. Ten pat esančioje kaimo sodyboje „Mežmalas” galima pasimokyti pinti skalinius krepšius.

Pynimą iš vytelių demonstruoja ir jo subtilybes kiekvienam besidominčiajam atskleidžia Guntaras Abuolinis (Guntars Āboliņš) - (K. Voldemara g. 8-24, Rėzeknė, tel. 646 37202, 26454969).Metalo  kalimo pagrindus visiems besidomintiesiems atskleidžia kalvis Janis Lupka (Jānis Lupka), Zemnieku saimniecība (kaimo ūkis) „Pauguri”, Nautrėnų k., Rėzeknės apylinkė, tel. 29111736.

Jei lankotės Latgalos krašte, audėjų meno galima pasimokyti iš audėjų Izvaltoje, o Nycoje netoli Liepojos pas Reginą Kalninią (Regīna Kalniņa) galima pabandyti paausti staklėmis ir apžiūrėti puošnųjį Nycos tautinį kostiumą.

+

Latvijos Etnografinis buities muziejus po atviru dangumi Rygoje

Latvijos Etnografinis buities muziejus po atviru dangumi kviečia neskubant pasivaikščioti, žiemą paslidinėti, įsijausti į senovės latvių...
Paskutinis atnaujinimas: 
12.07.2014